Vakar žūt būt norėjau kur nors ištrūkti iš namų, nes labai jau užsisėdėjau ne tik namie, bet ir pačioj Jeruzalėj - nusibodo tos pačios buto sienos, tos pačios rajono gatvės ir tos pačios auklės stumdančios tuos pačius vežimėlius.
Taigi pavakarieniavom ir sugalvojom nuvažiuoti į Belmontą išgerti kavos :) Nuvažiavę pasigrožėjom aplinka - viskas sutvarkyta, pievos, medžiai žaliuoja, paukšteliai čiulba, vos ne rojaus kampelis.
Pavaikštinėję lauke nuėjom į vieną iš ten esančių restoranų - kaimo klėties stiliaus (kaip dabar madinga). Ten sustoję repetavo liaudies muzikantai, per vidurį klėties buvo padengti stalai - tarsi pasiruošta vestuvėms. Pasirodo-turėjo atvykti kažkokie prancūzai, tai ir muzikantai jiems buvo užsakyti.
Labai apsidžiaugiau, kad galėsim paklausyti geros gyvos muzikos. Ir kavos išgersim, ir pasikultūrinsim tuo pačiu.
Bet juokigiausia mūsų vakaro dalis buvo, kai pradėjo rinktis minėtieji prancūzai. Jie ne į muzikantus bėgo žiūrėti, bet ėjo visi iš eilės prie mūsų stalo ir kalbino ir net fotografavo Gretą. Ir stebėjosi - kokios akys, kokios akys! :)) Tik į Aurimuką niekas nežiūrėjo, tai jis visaip bandė atkreipti dėmesį.
Štai taip smagiai praleidom ketvirtadienio vakarą, kuris galėjo būti tiesiog eilinis.
Kadangi nežinojau kokias čia smagesnes nuotraukas įdėti, tai visas galite pažiūrėti ČIA
