Pirmą kartą ilgesniam laikui atskyrėm vaikus vieną nuo kito. Aurimas liko Šiauliuose, pas mano mamą. Jis labai to laukė, sakė-noriu pabūti vienas pas močiutę. Dabar, kai kalbam telefonu, tai skuba šnekėti, tiek daug visko turi pasakyti, pilnas įspūdžių. Kol kas neužsimena, kad pasiilgo mūsų. Tik sakė-aš buvau liūdnas, kad tu nevažiuoji su mumis į Palangą (šiandien abu su močiute ten išvyko).
Tuo tarpu Greta jau pasigedo brolio. Vakar grįžo Rimvydas, po to aš, tai mačiau, kaip ji susirūpinus, kur dingo brolis, vis sakė-Auji, Auji (taip vadina Aurimą). Ir negana to - šiąnakt per miegus ji verkdama šaukė broliuką: Auji, Auji, Auji... net gaila pasidarė...
Deja, šią vasarą kito pasirinkimo neturim. Kitą savaitgalį vietoj Aurimo į Šiaulius vešim Gretą.
SVEIKI ATVYKĘ! ČIA RASITE: ĮVAIRIAS NAUJIENAS IŠ MŪSŲ GYVENIMO; IŠBANDYTUS RECEPTUS; RANKDARBIUS; DARBELIUS VAIKAMS; ATSILIEPIMUS APIE PERSKAITYTAS KNYGAS IR DAUG KITOKIŲ ĮDOMIŲ DALYKŲ. MALONAUS SKAITYMO!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą