
Šiandien ryte važiuojant autobusu į darbą nugirdau paauglių (merginų) pokalbį. Šiek tiek plaukai pasišiaušė... Jau nekalbu apie jų žodyną - kas trečias žodis b..., n...., p... ir t.t., bet turinys tai mane lengvai šokiravo.
Esmė tokia - vieną iš merginų (tarkim Justę) draugai pasikvietė į Ozą praleisti laiko. Nežinau kodėl, bet mama Justės ten nebūtų išleidusi - Justė tai žinojo. Tad mergina žūt būt turėjo sugalvoti planą, kur ji tą vakarą "eis". Na, ir ji prikūrė mamai, kad viena draugė išvažiuoja į Londoną, todėl visi draugai renkasi pas ją atsisveikinti ir ji norinti ten eiti. Na, ir mama, paklaususi ar Justė padarė pamokas, ar suplovė indus, išleido (turbūt ramia širidimi) dukrą pas draugę. O toji, žinoma, nudūmė į Ozą...
Atrodo - nieko čia labai ypatingo. Bet man taip pasirodė bjauru vien tas Justės džiaugsmas, kaip ji gudriai apmulkino mamą ir ta intonacija bepasakojant draugei visą tą istoriją.
Aš tiesiog nebeįsivaizduoju kokie šiais laikais santykiai tėvų su vaikais? Kaip išlaikyti tuos santykius kuo artimesnius? Kaip žinoti, ką ištikrųjų veikia tavo vaikas kai išeina pro namų duris?























