Štai kaip viskas prasidėjo: daugiau kaip prieš dvi savaites, penktadienį, iš pat ryto išvykome į Pakruojį. Savaitgalį ten nusimatė Rimvydo pusseserės Vytautės vestuvės. Kada buvau kokiose nors vestuvėse nepamenu. O kada buvau bet kokiam baliui be vaikų... turbūt niekada. Taigi buvo super smagu. Jaunieji tuokėsi Biržuose. Tame krašte buvau pirmą kartą. Labai patiko, nes pamatėm ne tik Biržus, bet ir apylinkes. Ėjom per ilgiausią tiltą per ežerą (nepamenu ežero pavadinimo) apie 0,5km. Buvom prie karvės olos. Ir dar šen bei ten pavažinėjom.
Na, o pats balius irgi smagus - šokiai, dainos ir kitos linksmybės.
Sekmadienį grįžom į Pakruojį, "atsipaipaliojom" ir pirmadienį iškeliavome prie jūros į Šventąją. Sužinojom, kad kelias nuo Šiaulių iki Palangos remontuojamas ir labai sudėtinga važiuoti, todėl pasukom aplink. Važiavom pro Mažeikius, Skuodą. Buvo labai įdomi kelionė, nes visą laiką reikėjo sekti žemėlapį, važiavom nežinomais keliais. Be to, užsukom į Skuodą, kur Rimvydas praleido savo vaikystę. Na, kad kažką ypatingo pamatėm nepasakyčiau-labai jau vienodas tas Lietuvos peizažas, lygumos, lygumos, lygumos... Vaikai kelionę ištvėrė neblogai. Greta šiek tiek zirzė, o Aurimas išvis šaunuolis, nei kiek neverkšleno, kad jam kas nors blogai.
Kai pagaliau atvykom į Šventąją ir įsikūrėm savo kambaryje (gyvenom labai patogiuose poilsio namuose),
buvom jau labai išalkę, todėl nieko nelaukdami išėjom į miestą pietauti. Lauke šiek tiek lijo. Paėjom iki kažkokios kavinės, netoli namų, bet aš užsigeidžiau eiti į Šventosios centrą. Kuo toliau ėjom, tuo smarkiau lijo. Bet centrą, sušalę ir sušlapę, šiaip ne taip pasiekėme. Pavalgėm (nelabai skaniai). Kai reikėjo eiti atgal, lietus nebuvo nei kiek aprimęs. Taigi grįžom visai permirkę. Galvojau vaikams kitą dieną tikrai bus blogai (sloga, kosulys ir pan.). Bet, mano laimei-nieko! Na, o prie jūros tą dieną net ir nenuėjom...
Kitą dieną kai atsikėlėm, vėl buvo apsiniaukę ir šiek tiek lijo. (Sakysite-na ir kaip aš galiu džiaugtis, kad geros atostogos buvo. Bet, skaitykite toliau.) Taigi, nieko nelaukdami susikrovėme reikalingus daiktus ir su draugais (kurie atostogavo Palangoje) išvykome į Klaipėdą. Oras pasidarė visai neblogas-vėjuota, bet nelijo. Tokiu oru prie jūros nelabai pagulėsi, o kelionei-pats tas. Atvykus į Klaipėdą mūsų tikslas buvo aplankyti jūrų muziejų ir delfinariumą. Persikėlėme keltu (įsivaizduokit, kiek įspūdžių vaikams), toliau iki muziejaus ėjome pėsčiomis.
Delfinų ir jūrų liūtų pasirodymas tikrai sužavėjo. Sunku patikėti, kad gyvūnai, gyvenantys kažkur vandenynuose, yra tokie protingi ir gali tiek visko išmokti.
Į jūrų muziejų nebenuėjome - nebelabai turėjome jėgų, buvom išalkę. Sugrįžom į Klaipėdą, ten dar pavaikščiojom po senamiestį. Man labai patiko Klaipėda. Jei ne Vilniuje, tai ten norėčiau gyventi. Taigi, į Šventąją grįžom visai vėlai vakare, kai vaikams jau buvo metas miegoti. Na, o jūros ir vėl nepamatėm...
Pasakojimo tęsinys ir daugiau nuotraukų bus vėliau, nes prabudo Greta :)
1 komentaras:
Tas "ežeras" tai seniausias Lietuvos tvenkinys - Širvenos.sniega
Rašyti komentarą