Įdaryta cukinija

Dabar pats cukinijų metas, todėl siūlau išbandyti labai neblogą patiekalą.
Reikės (2 porcijos):

1 cukinijos (apie 20 cm ilgio neperaugusios)
250 g. maltos mėsos
2 š. sviesto
1 svogūno galvos
2 pomidorų
fermentinio sūrio
150 ml daržovių sultinio
petražolių
mėgiamų prieskonių
bulvių garnyrui

Cukiniją perpjauname išilgai pusiau ir išskobiame. Apibarstome druska ir pipirais. Keptuvėje išlydome 1 š. sviesto, pakepiname smulkiai supjaustytus svogūnus. Ten pat sudedame mėsos faršą ir kepiname nuolat maišydami kol faršas pakeis spalvą. Sudedame kubeliais supjaustytus pomidorus.

Visą masę pagardiname prieskoniais ir sudedame į cukinijų puseles.



Tuomet keptuvėje išlydome likusį sviestą ir pakepiname cukinijų puseles. Joms šiek tiek apkepus supilame sultinį ir uždengus dangčiu troškiname apie 20 min. Prieš pabaigą apibarstome tarkuotu sūriu, sumaišytu su kapotomis petražolėmis ir uždengus dar šiek tiek troškiname (kol išsilydys sūris).



SKANAUS!

Greta jau vaikšto!!!

Netikit? Pažiūrėkit :)

Gretos vieneri metai

Pernai rugpjūčio 21 d. gimė mūsų mažoji mergelė pupelė - Gretelė. Taigi šiais metais atšventėme labai svarbų vienerių metų jubiliejų. Atšventėme atsakančiai - tris kartus! Pradėjome dar būdami Pakruojyje. Ten susirinko nemažas būrys norinčių pasveikinti jubiliatę. Buvo puikus oras, tai visa šventė vyko kieme - kaip ir visad su kepsneliais, šašlykais ir kitomis vaišėmis. Pasidarėme vieną labai smagią atrakciją - mėtynes vandens balionais. Šlapi buvo beveik visi :) Smagiai pašėlome, gerai pasilinksminome.
Antrasis šventimas vyko jau Vilniuje tikrąją dieną (Pakruojyje švenčiant iki gimtadienio buvo likusios turbūt kokios dvi savaitės). Nusipirkome tortuką, vaikiškų sulčių ir pasikvietėme drauges kaimynes. Vaikai smagiai pažaidė - buvo tikras vaikų gimtadienis.
Na,o trečiąjį kartą šventėme šį savaitgalį. Prisikvietėm krūvą draugų. Paskui pradėjau galvoti, kad tik visi tilptume :) Na, bet problemų nebuvo, nes visus kviečiau gerokai prieš savaitę ir kol atėjo tas savaitgalis, tai vos ne pusė svečių dėl įvairių priežasčių sudalyvauti nebegalėjo. Jiems patiems blogiau, nes buvo smagu :)
Tai taip atšventėme.
Na, bet nebūčiau aš mama, jei nepaminėčiau Gretos pasiekimų. Mūsų metų mergina moka... hmmm... dar nemoka tvirtai vaikščioti. BET ryžtingai bando ir kiekvieną dieną jai sekasi geriau. Pvz. šiandien pati viena labai ramiai nuėjo nuo stalo prie televizoriaus (kokie šeši žingsniai). Manau netrukus tų žingsnių bus ir šešiolika, ir dar daugiau.
Taip pat Greta bando kalbėti. Drįsčiau sakyti, kad jos pirmasis žodis yra ne "mama", "tėte" ar panašiai, bet - AČIŪ. Labai išraiškingai, pabrėždama raidę "A" ji dažnai kartoja šį žodį. Taip pat bando kartoti ir kitus įvairius žodžius.
Šiaip mergaitė yra tikra linksmuolė beždžionėlė. Ir netgi ne dėl vienos priežasties beždžionėlė, o dėl to, kad: viską megždžioja (žodžius, judesius) ir visur bando užsikarti, užsilipti. Ir dažniausiai jai tai pavyksta!
Dar vienas svarbus dalykas - gimtadienio proga išdygo du dantukai. Dabar jų iš viso 8.
Ir kitas labai svarbus dalykas - ši savaitė man su tuo džiaugsmeliu-vargeliu paskutinė :( Nuo kito pirmadienio atiduosiu Gretutę į auklės rankas. Didelio nerimo nejaučiu, nes auklė gerai pažįstama - Aurimuką gerai išauklėjo. Bet šiaip liūdna, nes baigiasi katino dienos...

Super atostogos (Tęsinys)

Trečia atostogų diena prie jūros.
Tiesą pasakius ne visai prie jūros. Nes jūra tą dieną atrodė štai kaip:

Kaip matyti, tokiu oru prie jūros nelabai pagulėsi. O šmirinėti po Šventąją irgi nelabai įdomu. Todėl nieko nelaukę nusprendėme važiuoti į Šates, Skuodo rajone, kur gyvena Rimvydo močiutė ir teta su vaikais.
Laiką ten praleidom puikiai. Nebuvom vien namie, sugalvojome nuvažiuoti prie Barstyčių akmens, nes iki jo nuo Šačių visai netoli.

Po to dar užvažiavom į labai gražią kaimo turizmo sodybą-Laumikius.


Dieną praleidom tikrai labai turiningai. Į Šventąją grįžom vėl vakare.
Ketvirta diena jau tikrai buvo prie jūros. Pagaliau nušvito saulė ir galėjom maudytis ne tik smėlyje, bet ir vandenyje. Be to, atvažiavo paatostogauti ir mano mama.

Gerai, kad spėjom nors šiek tiek pabūti prie jūros, nes antrą dienos pusę vėl pradėjo lyti. bet mes nenusiminėm, sėdom į mašiną ir nuvažiavom "Pas Juozapą". Ten kaip tik vyko kažkos renginukas vaikams, kuriame ir Aurimas sudalyvavo. Ir ne tik sudalyvavo, dar laimėjo bokalą labai skanios giros. O mums pasisekė, kad Aurimas giros nemėgsta :)

Gaila tik, kad negalėjom pavaikščioti lauke, ten matosi labai gražu, be to visokių sūpynių pridaryta. Viskam trukdė lietus. Užtai pavalgėm skaniai ir sočiai.
Kai grįžom į Šventąją iš Palangos atvažiavo Ieva su šeima. Užmigusią Gretą palikom prižiūrėt mamai, o patys ėjom gerai praleist vakaro.
O kitą dieną patys nuvažiavom pas juos į Palangą.
Vakare reikėjo apsispręsti ar liekam dar vienai dienai. Ir gerai, kad apsisprendėm likti. Pasitaikė super oras. Visą dieną prabuvom prie jūros. Ir vanduo buvo nešaltas, apie +17 laipsnių. Maudėmės net kelis kartus. Žodžiu fantastika.

Štai beveik ir atostogų pabaiga (bent jau prie jūros). Pirmadienį patraukėme namo. tačiau vėl ne tiesiogiai. Pirmiausiai užsukome į Orvydų sodybą ir dar kartą į Šates (kadangi ten nuvažiuojame tik kartą per metus, nes labai toli nuo Vilniaus).

Vakare buvome Pakruojyje.

Super atostogos (Pradžia)

Seniai taip gerai neatostogavau. Taip gerai ir taip turiningai.
Štai kaip viskas prasidėjo: daugiau kaip prieš dvi savaites, penktadienį, iš pat ryto išvykome į Pakruojį. Savaitgalį ten nusimatė Rimvydo pusseserės Vytautės vestuvės. Kada buvau kokiose nors vestuvėse nepamenu. O kada buvau bet kokiam baliui be vaikų... turbūt niekada. Taigi buvo super smagu. Jaunieji tuokėsi Biržuose. Tame krašte buvau pirmą kartą. Labai patiko, nes pamatėm ne tik Biržus, bet ir apylinkes. Ėjom per ilgiausią tiltą per ežerą (nepamenu ežero pavadinimo) apie 0,5km. Buvom prie karvės olos. Ir dar šen bei ten pavažinėjom.
Na, o pats balius irgi smagus - šokiai, dainos ir kitos linksmybės.


Sekmadienį grįžom į Pakruojį, "atsipaipaliojom" ir pirmadienį iškeliavome prie jūros į Šventąją. Sužinojom, kad kelias nuo Šiaulių iki Palangos remontuojamas ir labai sudėtinga važiuoti, todėl pasukom aplink. Važiavom pro Mažeikius, Skuodą. Buvo labai įdomi kelionė, nes visą laiką reikėjo sekti žemėlapį, važiavom nežinomais keliais. Be to, užsukom į Skuodą, kur Rimvydas praleido savo vaikystę. Na, kad kažką ypatingo pamatėm nepasakyčiau-labai jau vienodas tas Lietuvos peizažas, lygumos, lygumos, lygumos... Vaikai kelionę ištvėrė neblogai. Greta šiek tiek zirzė, o Aurimas išvis šaunuolis, nei kiek neverkšleno, kad jam kas nors blogai.

Kai pagaliau atvykom į Šventąją ir įsikūrėm savo kambaryje (gyvenom labai patogiuose poilsio namuose),

buvom jau labai išalkę, todėl nieko nelaukdami išėjom į miestą pietauti. Lauke šiek tiek lijo. Paėjom iki kažkokios kavinės, netoli namų, bet aš užsigeidžiau eiti į Šventosios centrą. Kuo toliau ėjom, tuo smarkiau lijo. Bet centrą, sušalę ir sušlapę, šiaip ne taip pasiekėme. Pavalgėm (nelabai skaniai). Kai reikėjo eiti atgal, lietus nebuvo nei kiek aprimęs. Taigi grįžom visai permirkę. Galvojau vaikams kitą dieną tikrai bus blogai (sloga, kosulys ir pan.). Bet, mano laimei-nieko! Na, o prie jūros tą dieną net ir nenuėjom...
Kitą dieną kai atsikėlėm, vėl buvo apsiniaukę ir šiek tiek lijo. (Sakysite-na ir kaip aš galiu džiaugtis, kad geros atostogos buvo. Bet, skaitykite toliau.) Taigi, nieko nelaukdami susikrovėme reikalingus daiktus ir su draugais (kurie atostogavo Palangoje) išvykome į Klaipėdą. Oras pasidarė visai neblogas-vėjuota, bet nelijo. Tokiu oru prie jūros nelabai pagulėsi, o kelionei-pats tas. Atvykus į Klaipėdą mūsų tikslas buvo aplankyti jūrų muziejų ir delfinariumą. Persikėlėme keltu (įsivaizduokit, kiek įspūdžių vaikams), toliau iki muziejaus ėjome pėsčiomis.
Delfinų ir jūrų liūtų pasirodymas tikrai sužavėjo. Sunku patikėti, kad gyvūnai, gyvenantys kažkur vandenynuose, yra tokie protingi ir gali tiek visko išmokti.
Į jūrų muziejų nebenuėjome - nebelabai turėjome jėgų, buvom išalkę. Sugrįžom į Klaipėdą, ten dar pavaikščiojom po senamiestį. Man labai patiko Klaipėda. Jei ne Vilniuje, tai ten norėčiau gyventi. Taigi, į Šventąją grįžom visai vėlai vakare, kai vaikams jau buvo metas miegoti. Na, o jūros ir vėl nepamatėm...

Pasakojimo tęsinys ir daugiau nuotraukų bus vėliau, nes prabudo Greta :)