Be pavadinimo

Vakar vakare toks įdomus dalykas buvo....sunku net vienu žodžiu apibūdinti. Truputį šokiruoti su Rimvydu buvo, turputį nesusipratę, šiek tiek lyg ir juokas ėmė... Žodžiu:
Greta paskutiniu metu labai sunkiai vakarais užmiega. Tik užgesini šviesą, išeini, o ji meta čiulptuką iš lovelės ir rėkia. Tada tiesiog reikia stovėti ar sėdėti prie jos ir laukti kol užmigs. Vakar situacija kartojosi. Bet vieną kartą padavusi čiulptuką, aš iš miegamojo išėjau, bet toli nenuėjau, todėl netikėtai pamačiau tokį vaizdelį: tuo metu kai čiulptukas trinktelėjo ant grindų ir Greta pradėjo rėkti, Aurimas staiga bumbt ant savo pagalvės ir lyg niekur nieko guli.
Pasirodo, tai jis visus kartus čiulptuką iš Gretos atimdavo ir mesdavo, o mes ateidavom ir Gretą apibardavom, kodėl ji nemiega ir mus terorizuoja....
Aurimas, žinoma, negalėjo paaiškinti, kodėl jis taip darė. Todėl paanalizavus situaciją, priėjau tokios išvados. Aurimas dažniausiai nukenčia, kai Greta dieną rėkia, nes mes vis jo klausiam - Aurimai, kas buvo? Aurimai, ką Gretai padarei? Tai matyt tokiu būdu jis už visa tai mums atkeršijo :)

Pietūs ant Neries kranto

Turbūt daug kas galėtų man pavydėti, kokioje vietoje dirbu - pro langą matosi Gedimino pilis, palei pat pastatą teka Neris, o iki prospekto - 7 minutės.

(Nuotraukoje pastatas, kuriame dirbu)
Stengiuosi vertinti visus šiuos dalykus, todėl: karts nuo karto žvilgteliu pro langą, per pietus arba po darbo išbėgu į prospektą, o štai vakar ir ant Neries kranto pasėdėjau. Ir ne šiaip pasėdėjau - susitikau su draugais, su kuriais lankiau dailės mokyklą prieš -ohoho - 14 metų. Ir susitikome ne šiaip sau, o papietauti :) Atsinešėm "lauknešėlius" ir labai smagiai praleidom tą vieną, pietums skirtą valandą.

Saugokite savo rūbus kavinėse. Arba - MĮSLĖ

Tai buvo, tai nutiko.
Praeitą savaitę, ketvirtadienį, susitikau po darbo su drauge ir nuėjome į kiniečių restoraną "Rytai" prie Mažvydo bibliotekos arba kitaip tariant - prie Seimo rūmų. Seniai buvom besimačiusios, tai plepėjom, plepėjom, plepėjom.
Staiga, draugė man ir sako: "Klausyk, o kur tavo paltas???" Ir ką jūs manot - ten kur buvau pasikabinus (gražiai ant pakabos) jo NEBUVO!!!
Taip pasimečiau, tiesiog nežinojau ką daryti. Padavėjos sako - gal kas sumaišė. Bet žmonės, kurie sėdėjo už mūsų, ir kurie, logiškai mąstant, galėjo sumaišyti paltus, buvo išėję jau prieš kokią valandą. Manau, per tiek laiko, tikrai būtų pastbėję ir paltą grąžinę.
Na, beliko sukti galvą kaip grįžti namo ir nesušalti, ir kaip su restorano administracija išsiaiškinti, kas čia už tai atsakingas (paltas man ne 10 ir net ne 20 litų kainavo).
Tuo tarpu viena padavėja man ir sako: "Ateikit pažiūrėt, ar ten ne jūsų paltas?" Ir ką jūs manot - visiškai kitoje salėje, visiškai ant kitos pakabos ramiai kabėjo MANO PALTAS.

Mamų ir tėčių diena

Praeitą savaitę ėjome į labai gražią šventę Aurimo darželyje. Vaikai sveikino mamas ir tėčius. Auklėtojos buvo paruošusios nuostabią programą.
Auklėtojų papuošta Aurimo grupė

Liaudies kampelis grupėje

Pavasariškai papuošta salė

Vaikų pasirodymas

Aurimo piešinys ir linkėjimai mamai

Žuvies užkepėlė su baklažanais

Gan dažnai darome žuvies užkepėlę. Gan paprasta ir skanu.
Reikės:
Lydekos file (aš perku 700 g)
Žuvies prieskonių
Pievagrybių (6 grybukų)
Pusės baklažano
Morkos
Svogūno
Pomidoro
2 š. grietinės
Pusės stiklinės vandens
Bazilikų
3 vidutinių bulvių
200 g. fermentinio sūrio
Lydeką supjaustome gabalėliais ir išdėliojame kepimo inde:

Apibarstome žuvies prieskoniais ir jei reikia druska. Vandenį sumaišome su grietine ir užpilame ant žuvies.
Sudėliojame gabalėliais supjaustytą baklažaną ir pievagrybius:

Morką sutarkuojame, svogūną smulkiai supjaustome ir pakepiname aliejuje. Uždedame ant pievagrybių. O ant morkų-griežinėliais supjaustytą pomidorą:

Visa tai apibarstome džiovintais bazilikais ir galima vegetos tipo prieskoniais.
Paskutinis sluoksnis-griežinėliais supjaustytos bulvės:

Dabar uždengiame kepimo indą folija ir dedame į ikaitintą orkaitę (200 laipsnių). Kepame apie 20 minučių. Po to nuimame foliją, apibarstome tarkuotu sųriu ir dar kepame apie 15 minučių.

SKANAUS!

Kepsneliai su čiobreliais

Seniai bedėjau kokį receptuką.
Tai štai. Čia taip netikėtai fantazija suveikė, nesinaudojau jokiom receptų knygom, bet gavosi visai neblogai, kad negėda ir pasidalinti viešai.

Reikės:
Kiaulienos nugarinės
Kečupo
Druskos
Pipirų
Džiovintų čiobrelių

Nugarinę supjaustyti griežinėliais (apie 1,5 - 2 cm storio). Šiek tiek išmušti. Apibarstyti druska ir pipirais, įtrinti kečupu ir čiobreliais. Palaikyti apie valandą ir kepti keptuvėje ant aliejaus. Ilgai kepti nereikia, gal kiekvieną pusę pо kokį 10-15 minučių.
Garnyrui labai skanu cukinijos. Jas supjaustyti griežinėliais ir pakepti ant tų pačių riebalų, kur kepė mėsa.



SKANAUS!

Ilgasis gegužės savaitgalis

Iki šiol nieko neparašiau kaip praleidome gegužės "atostogas". Parašysiu dabar.

Per šias dienas daug keliavom - ketvirtadienį nuvažiavome į Pakruojį, ten ramiai dienelę pasibuvom ir pernakvoję išvykom į Šates (Skuodo rajonas), pas Rimvydo močiutę.
Kelionė buvo ilga, šiek tiek varginanti, nes važiavome ne autostrada, o vingiuotais keliais. Nuo tų vingių Greta nemažai vėmė (nors ir autostrada važiuojant į abi puses vėmė). Bet nepaisant to, atvykome į tikrą kaimą ir labai smagiai praleidom laiką.
Pirmiausiai pasveikinom Rimvydo močiutę su 84-tuoju gimtadieniu.

O po to laisvai leidom laiką:

kas PYNĖ VAINIKUS


kas DRAUGAVO SU GYVŪNAIS


kas MOKĖSI SIŪTI


kas MĖGAVOSI GRAŽIAIS VAIZDAIS


Deja, kaip ir visi geri dalykai, taip ir ši mūsų viešnagė greitai baigėsi. Pernakvojome ir šeštadienį išvažiavome į Šiaulius pas mano mamą.
Čia irgi gerai pasibuvome - ir po miestą pasivaikščiojome, ir po pievas palakstėme, na o sekmadienį su Ieva, jos mama ir vaikais atšventėme motinos dieną.
Taip ir atėjo pirmadienis, kuomet reikėjo grįžti namo.

Tatuiruotė

Nutarėm, kad norim dukrą auginti originaliai, todėl padarėm jai ant rankelės tatuiruotę.



O šiaip tai - niekada taip nepasielgčiau :) Aurimas rado mano kažkokių senų lipdukų-tatuiruočių ir išsidirbinėjo - sau buvo prisiklijavęs, o po to priklijavom Gretai. Tai ji buvo labai patenkinta-ėjo ir visiem rodė.

Grupės susitikimas

Vakar susiorganizavome susitikimą su grupiokais. Jau praėjo 7 metai kaip baigėm bakalaurą, o susitikom pirmą kartą. Ryšius su kai kuriais palaikydavom, bet kai kurių nuo pat baigimo nebuvau mačiusi. Buvo smagu ir įdomu. Nedaug mūsų buvo - 8, bet ir grupė nedidelė buvo, gal apie 14 žmonių, tai susirinko dauguma :)
Pasirodo, pagal baigtą specialybę rimtai dirba tik vienas grupiokas. Kai kurie dirba nebent su specialybe susijusiose įmonėse. Iš dalyvavusiųjų susitikime vaikus turi tik 3 žmonės. Ir tik aš viena turiu 2 vaikus. Štai tokia statistika :)
Jei pavyktų, nusprendėme tokius susitikimus daryti kasmet-būtent gegužės 9 (data pakankamai įsimintina).

Kaip važiavome miesto autobusu

Vakar Rimvydas su Greta liko namuose, nes auklė negalėjo ateiti. Tai aš nutariau Aurimą vežti į darželį pati autobusu-galvoju-bus šiokia tokia atrakcija. Na, ryte dar nieko - kamštis buvo, į darbą vėlavau pusę valandos. Bet už tai po darbo, tai kažkas nerealaus. Iš darbo išėjau be 10 penkios, darželyje buvau 18:15 (darželis dirba iki 18:00). Auklėtoja buvo nelabai patenkinta, Aurimas, aišku, buvo paskutinis. Bet čia dar nieko. Nuėjom su Aurimu į stotelę, iš kurios iki mūsų namų važiuoja tik vienas autobusas (kitas veža beveik aplink Vilnių). Kai pamačiau, kada bus autobusas ištiko lengvas šokas - laukti reikėjo 40 min......
Laukėm. Namuose buvom 19:23. Tai Aurimui prie durų ir sakau: "Na ką, sūnau, - eik iš karto į vonią - praustis ir miegot."