Žinau, jau visiems turbūt nusibodo atsidarius mūsų blog'ą pamatyti vis tą patį įrašą "Apie vasarą trumpai". Tad galų gale prisėdu ir rašau įrašą "Apie vasarą "ilgai"" :)
Delsiau dėl to, kad tiesiog nežinojau nuo ko pradėti rašyti. Ir dabar dar gerai nežinau :) Tiek daug visko nuveikėm, tiek daug patyrėm įspūdžių, kad per vieną kartą vargu ar pavyks viską papasakoti. Bandau.
Atostogauti vykome į pajūrį. Kelionė buvo su šiokiais tokiais nuotykiais. Penktadienį atvažiavom iš Vilniaus į Pakruojį, o pirmadienį leidomės maršrutu Pakruojis-Šiauliai-Palanga (Kunigiškės). Prieš vykstant į pajūrį turėjome būtinai užsukti į Šiaulių ligoninę vienam šeimos nariui "patikrinti sveikatos". Tas narys-Aurimas, kuris prieš savaitę iki išvykimo atostogauti darželyje nukrito nuo kažkokio namuko ir susitrenkė ranką (ties riešu). Kadangi per savaitę skausmas nepraėjo, nutarėm visgi pasitikrinti kas yra, kad galėtume RAMIAI atostogauti. Peršvietus ranką paaiškėjo, kad Aurimui tikrai reikės atostogauti RAMIAI, nes ranka buvo lūžus. Taigi-gipsas visoms atostogoms ir dar daugiau (iš viso trims savaitėms).
Na, bet mūsų Aurimas kantrus vyrukas ir, nors ir su gipsu, atostogas leido puikiai: ir pilis statė, ir jūroj maudėsi, ir krepšinį žaidė. Ir nei karto nepasiskundė,kad jam gipsas trukdo.
Iš Šiaulių leidomės toliau ir galų gale atvykom ATOSTOGAUTI į Kunigiškes, tokį, galima sakyti, rojaus kampelį.
Čia apsigyvenome butuke su pačiom geriausiom sąlygom ir dar terasa pirmame aukšte.
Orus buvome užsisaką gerokai iš anksto, tad nei vieną dieną nelijo, jūra buvo kaip bliūdas, o saulutė meiliai šildė.
Dienos režimas būdavo toks: ryte gerai išsimiegoję papusryčiaudavom
ir traukdavom prie jūros (3 min. kelio). O ten pliuškendavom,
degindavomės,
statydavom pilis.
Pietums grįždavom namo pavalgyti ir - kas pamiegoti, o kas paskaityti ar šiaip pailsėti.
O po to būtinai kur nors važiuodavom.
O kur buvom ir ką matėm papasakosiu kitą dieną ;)
4 komentarai:
Pagaliau pagalei!Nors man viskas zinoma buvo,bet vis tiek idomu buvo skaityt.Rasyk:)
Jo, pagaliai :D
Na-gera pradžia pusė darbo :) dabar jau bus lengviau rašyt, kai nuo kažko pradėjau.
Ale ilgai tempėt dėl rankos... Arba nelabai skaudėjo Aurimui...
Jo, tempėm ilgai ir būtent dėl to, kad jis nesiskundė. Pirmą vakarą paskaudėjo, o po to vaikas nieko nebesakė. Tik po savaitės žiūriu, kad jis kažką daro su kaire ranka, ką turėtų įprastai daryti su dešine. Tada ir pasakė, kad dar skauda truputį :/
Rašyti komentarą