Liko papasakoti tai, ką nuveikėm išvažiavę iš pajūrio. Pirmiausiai tai, grįžinėdami namo, užsukome į Akmenų muziejų, esantį Mosėdyje.
Kasmet pro šalį važiuojam, bet niekad neužsukam. Šį kartą nutarėm nepralėkti. Ir tikrai ne veltui užsukom. Labai mums ten patiko, apžiūrėjom muziejų ir pasivaikščiojom po gražų parką.
Grįžus į Pakruojį kitą dieną (rugpjūčio 11-tą) laukė viena šventė. Suėjo lygiai 8 metai nuo mūsų bažnytinės santuokos. Ta proga nutarėm nuvažiuoti iki Rozalimo bažnyčios, kurioje ir tuokėmės.
"Iškilmingų" pietų nuvykom į "Velnių malūną" Šeduvoje. Ten taip pat nuostabu. Taip gražiai sutvarkyta aplinka, vaikams ir suaugusiems visokių sūpynių pristatyta ir visai skanus maistas.
Nuo Šeduvos ne taip toli buvo likę iki mano gimtojo krašo - Kėdainių rajono, Gūdžiūnų. Ten gimiau ir augau 10 metų. Ir jau kokį 15 metų kaip neteko ten būti. Tad ėmėm ir nuvažiavom.
Šioje mokykloje baigiau tris klases:
Pačios pirmos durys-mano klasė:
Ir netgi apsilankėm tame name, kuriame kažkada gyvenau (ant durų-tėčio menas):
Po tokios puikios ekskursijos grįžom ir baigėm švęsti tai, ką buvom pradėję :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą