Aurimo priešmokyklinė grupė. Kryžiaus žygis su kupranugariu

Gal jau rašiau, kad nuo šių metų Aurimas pradėjo eiti į priešmokyklinę grupę. Niekas daug nepasikeitė, tik kitos auklėtojos ir kitos patalpos tame pačiame darželyje. Na, ir gal daugiau disciplinos. Pvz. nebegalima kasdien neštis savo žaisliukų į darželį, kad vaikai susikauptų per pamokėles, o ne galvotų kaip greičiau bėgti žaisti.
Be to, dabar vaikams kartais bus užduodami namų darbai. Tiesiog, kad jie pratintųsi, jog reikia kažką iš namų atsinešti, kažką tėvams pasakyti. Štai pirmas namų darbas buvo labai įdomus. Visą savaitę buvo nagrinėjama tema - "vorai". Ir kiekvienas vaikas turėjo atsinešti į darželį gyvą vorą stiklainyje. Į stiklainį reikėjo įdėti pagaliuką, kad voras nusimegztų tinklą.

Taip pat atsirado naujų ugdymo programų. Viena iš jų - "Zipio draugai". Kiek žinau, ši programa yra bene visuose darželiuose. Jos tikslas - siekiant geresnės emocinės vaikų savijautos, padėti jiems įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų. Į grupę kas savaitę ateina vabaliukas Zipis ir bendrauja su vaikais.
Kita mūsų auklėtojų vykdoma programa yra skirta skatinti draugiškumui. Grupėje gyvena kupranugaris, kuris vaikšto pas vaikus į namus ir stebi kaip šeima gyvena. Apie jį papasakosiu plačiau, kadangi Aurimas buvo pirmasis, pas kurį tas kupranugaris apsilankė.
Parsinešėme kupranugarį visą apkarstytą karoliais, su didžiausiu maišu gėrybių, su patalais, su indais ir kitais daiktais, kuriuos jis sukaupė per keturis savo gyvenimo darželyje metus.

Užduotis mums buvo-gyventi su kupranugariu draugiškai, visur jį kartu vedžiotis, viską jam rodyti ir visus įspūdžius užrašyti į dienoraštį.
Taigi patį pirmą vakarą po darželio visi, su kupranugariu priešaky, vykome į kavinę gerti šviežių vaisių sulčių ir taip artimiau susipažinti. Kupranugariui labai patiko :))
Turiningiausia diena buvo šeštadienis, kuomet išsiruošėme į "Kryžiaus žygį". Kartu ėjo ir Ieva su savo vaikais. Buvo labai smagu. Aišku, sutramdyti vaikinukus sekėsi gan sunkiai, bet, nepaisant to, dieną praleidom puikiai: prisikvėpavom gaiviu miško oru, radom musmirių, palaipiojom po kelmus, pasiklausėm genio kalenimo, o gerokai nuvargę susėdome užkąsti.




Svarbiausiai, kad visą kelią ir kupranugaris kartu keliavo.

Visas likusias dienas (tiksliau vakarus po darbo) draugystę su kupranugariu palaikėme statydami jam namą. Pasiėmėm su Aurimu didžiulę dėžę, padarėme langus, duris, ištapetavome, pastatėm lovą, televizorių, staliuką ir apgyvendinom ten kupranugarį. Tiek dirbom, tiek dirbom, visai neblogą namą padarėm, tik niekaip nesuprantu, kur nuotraukas to namo nudanginau... O dabar tas namas darželyje, kupranugaris ten nakvoja.
Štai kiek pas mus veiklos.