Žemė kėlė žolę

Kovo 20-tą, penktadienį, Vilniaus mokytojų namuose vyko renginys pasaulinei žemės dienai. Renginyje dalyvavo vaikai iš 18-kos Vilniaus lopšelių-darželių. Iš mūsų darželio buvo atrinkta Aurimo grupė (dalyvavo 8 vaikai iš šios grupės). Pasirodymas turėjo būti susijęs ir su darželio pavadinimu, ir su tema "Žemė kėlė žolę". Mūsų darželis vadinasi "Bitutė", tad štai kaip atrodė tos aštuonios bitutės:

Per pasirodymą vaikai daklamavo eilėraščius, dainavo, šoko.



Kai kurie darželiai buvo sukūrę tiesiog spektakliukus.




Graži šventė, gerai suorganizuota. Vaikai už dalyvavimą gavo "Gero vaiko" pažymėjimą, medalį ir po šokoladą.

Kaip mes sutinkame pavasarį (II)

Pavasaris man pirmiausiai asocijuojasi su gyvybės prabudimu ir daigelių dygimu. Bet, kol už lango dar nematome dygstančios žolelės, nutarėme patys namuose susidaiginti. Tačiau ne paprastą žolelę, o "stebuklingąją" pipirnę, kurią galima ne tik stebėti augančią, bet ir užauginus paskanauti.
Įdomiausia, kad toks mažas, nereiklus augalėlis, yra toks turtingas vitaminais ir kitomis medžiagomis: pipirnėse yra daug kalcio, fosforo, jodo, geležies, B grupės ir C vitaminų, karotino. Tad siūlau visiems pasisėti ;)
Štai kaip smagu stebėti pipirnės augimą (užauga maždaug per savaitę, o sėti net nereikia į žemę, tiesiog į vatą. Ir nepamiršti dažnai laistyti.):
PIRMA DIENA (Aurimas sėja):

ANTRA DIENA (Sėklos jau išbrinkusios):

TREČIA DIENA (sėklos jau prasprogo):

KETVIRTA DIENA (jau ir sudygo):

Penktą dieną pokyčiai nežymūs, tad iškart
ŠEŠTA DIENA (jau sužaliavo):

DEVINTA DIENA (jau galima ragauti):

Taip atrodė po dar aštuonių dienų:

O taip, dar po vienuolikos (iš viso po mėnesio nuo pasėjimo):

Pipirnė gan karti, todėl ją tinka dėti į salotas arba tiesiog ant sumuštinių ar kitokių patiekalų.

Kaip mes sutinkame pavasarį (I)

Po tos ilgos lietuviškos žiemos pavasaris visada labai laukiamas. Juolab, kad jis dažniausiai taip sunkiai ir nenoriai pas mus ateina. Jau žiūrėk rodos šyla šyla oras ir staiga vėl permainos, vėl minusinė temperatūra ir vėl sniegas.
Tad mes šiemet bent namuose nutarėme paspartinti tą pavasarėlio atėjimą. Pirmiausiai, kaip jau seniai planavome, vaikų kambaryje ant lango padarėme šiokią tokią pavasarinę dekoraciją.



Labai paprasta padaryti-tereikia neišmesti tualetinio popieriaus ritinėlių, o paskui jį apklijuoti spalvotu popieriumi. Bitutę darėme kartu su Aurimu (jau ir anksčiau buvau bitutės nuotrauką įdėjus), o boružėlę Aurimas beveik savarankišškai padarė. Dar norėjome ant lango gėlių pridaryti, bet kol kas neatradom laiko. Tad gal po kiek laiko, kai jau tikrasis pavasaris įsivažiuos, tai ir pas mus ant lango pražys gėlės. O kol kas, linksma matant ir tą bitutę su boružyte, kurios nuo oro srautų kartais sukasi, atrodo, jog iš tikrųjų skraido :)

Padėkos raštas

Aurimas, kaip darželio auklėtinis, dalyvavo piešinių konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui pažymėti "Mano Šeškinė". Gražų piešinį nupiešė ir už tai gavo Padėkos raštą. Smagu kažkaip :)

P.S. "Mano Šeškinė" todėl, kad darželis, kurį jis lanko, yra Šeškinėje. O paties piešinio neturiu, bet pabandysiu bent nufotografuoti ir tada įdėsiu čia.

Pasaulinei žemės dienai

Skubu pranešti, kad šiandien, Vilniaus mokytojų namuose, 15 val. įvyks koncertas "Pasaulinei žemės dienai", kuriame dalyvaus ir Aurimas su darželio grupe.
Gal dar kas spėsite atvykti pažiūrėti :)

Pasiruošimas Kaziuko mugei

Vaikų darželyje trečiadienį vyks Kaziuko mugė. Ji vyksta kasmet. Vaikai pridaro darbelių ir pardavinėja vieni kitiems. O už surinktus pinigėliui grupei kokį nors žaidimą nuperka.
Tad vėlgi sukome galvas ką čia įdomaus padarius, kad vaikai susigundytų pirkti. Naršiau internetą, sklaidžiau knygas ir iš kelių idėjų sugeneravau vieną :)

Nemažai teko padirbėti, nes šių kirminukų galvos suveltos iš vilnos. Dar reikėjo kruopštumo, kol prisiuvome akeles, ragiukus, nosį, burną. O kūną padarėme iš popieriaus juostelių. Kad su kirminiukais būtų galima žaisti, pritvirtinome pagaliukus.

Gal kas nupikrs :)

http://www.austejosblogas.lt/2009/03/03/darbeliai-kirmineliai/

Mes nulipdėm sniego senį...

...Sniego senį - besmegenį!


Kasmet bent kartą žiemos laikotarpiu randam progą išeiti į mišką ir nulipdyti sniego senį. Pernai buvom nulipdę visą šeimyną (savo šeimynos kopiją). Šiemet irgi panašiai užsimojome padaryti.
Kaip tik vakar pasirodė labai tam tinkamas oras. Priskrovėm į kišenes morkų, pasiėmėm roges, čiuožtuką ir iškeliavom. Vos tik išėjus pasirodė viskas puiku, bet kai nuėję į mišką pabandėme padaryti sniego gniūžtę-praktiškai nieko neišėjo... Trūko kokio vieno ar dviejų laipsnių šilumos link. Sniegas nelipo...
Bet rankų nenuleidome, labai pasistengėme ir nulipdėme seniuką.
O kad būsų aiškaiu kokio jis dydžio, nufotografavome kartu su Greta:

Bet mes nenusiminėm, nes iki soties prisičiuožinėjom nuo kalniuko su rogėm. Tas kalniukas, ko gero, populiariausias Jeruzalėj, bet labai kesta - nebuvo nei vieno žmogaus! Tad visas šitas kalnas buvo mūsų vienų! Tokiai progai pasitaikius net aš su rogėm čiuožiau :) Seniai nebuvau to dariusi, taip smagu buvo!
Na, o kad paskutinę žiemos dieną dar tiek daug sniego buvo, apkaltinau Aurimą, kad per Užgavėnes blogai ją išvarė :) Čigonas buvo, bet turbūt per mažai patriukšmavo, neišgąsdino žiemos: