Visi žino, kad Astrida Lindgren nuostabi vaikų rašytoja. Nesu nusivylusi nė viena perskaityta jos knyga. Anksčiau skaitydavau sau, o dabar skaitau savo vaikams. Šiuo metu skaitom jos knygą "Padaužų kaimo vaikai". Nuostabi knyga. Ją skaitant patiriu labai daug gerų jausmų. Štai skaitau saviškiams, kaip Padaužų kaimo vaikai žaidžia slėpynių daržinėje šiene. Aurimui iškart kyla klausimas - o kas ta daržinė? Paaiškinti nesunku, bet ar vaikas, to nematęs, gali įsivaizduoti kas tai iš tikrųjų yra? Padaužų kaimo vaikai leidžia daug laiko lauke, turi savo namelius medžiuose ir panašiai. Ėch... skaitau ir pavydas ima ir gera darosi. Bet vėl gi, pagalvoju apie savo vaikus - jie nėra to patyrę (lakstymas po pievas, slėptuvės krūmuose ir t.t.), tai ar jiems taip pat taip gera klausantis tokio pasakojimo? Tikiuosi nors šiek tiek taip.
O štai vakar beskaitant ir juokas suėmė, ir net savo interpretacijos teko pridėti. Skaitėme kaip Padaužų kaimo vaikai švenčia Kalėdas. Ir štai sakinys: "Mes jau seniai žinome, kad Kalėdų Senio nėra..." Pradėjau skaityti, bet gerai, kad laiku sustojau, nes Aurimas ir, žinoma, Greta, tikrai dar šventai tiki tuo stebuklu. Ir manau, dar gana ilgai tikės, jei neišduos knygos ar draugai :) Aš jiems tiek esu prifantazavusi apie tą Kalėdų Senį ir apie nykštukus, kad sunku įsivaizduoji ką jie pagalvos, kai sužinos teisybę - tėvai melagiai :)
SVEIKI ATVYKĘ! ČIA RASITE: ĮVAIRIAS NAUJIENAS IŠ MŪSŲ GYVENIMO; IŠBANDYTUS RECEPTUS; RANKDARBIUS; DARBELIUS VAIKAMS; ATSILIEPIMUS APIE PERSKAITYTAS KNYGAS IR DAUG KITOKIŲ ĮDOMIŲ DALYKŲ. MALONAUS SKAITYMO!
9 komentarai:
Tai sustojai pries istardama "nera"?:)
Panašiai :)
Ten dar ir toliau pasakojo - kaip dabar mes patys dovaneles nešame vieni kitiems ir t.t. Ir dar vienas sunkumas - kadangi Aurimas moka pats skaityti ir dažnai seka tekstą kai jam skaitau, tai visaip stengiaus nukrepti knygą nuo jo akių :)))
Pakruojy Aurimas sako"Tuos saldainius tai Baba nupirko?"
Jooo, gan sudėtinga taip viską surežisuoti, kad vyresni vaikai nieko neįtartų :)
O Jum patiem labai buvo skaudu suzinot, kad Senio Salcio (juk taip jis anuomet vadinos:D) nera? Man tai buvo labai neitiketina ir keista, bet dideles traumos nepatyriau kazkaip.:)
Ar prisimeni,Aiste,kaip drauge Arina tau'isdave'paslapti?Tur but labiau nustebai nei nuliudai?
Kažkaip aš visai neprisimenu to jausmo - ar man buvo netikėta, ar liūdna...Dabar, Mamyt, kai priminei, kad Arina išdavė, kažką lyg ir atsiminiau. Bet matyt labai liūdna nebuvo, gal tik keista. Aš tik labai gerai prisimenu, kad būdavo labai keista tada, kai visi susirinkdavo, ateidavo Senis Šaltis, o Močiutė Vanda kaip tyčia dingdavo. Ir taip kiekvienais metais. Būdavo labai gaila, kad ji niekaip nepamato to Senio Šalčio. (Kas nežino - tai ji ir persirengdavo Seniu Šalčiu).
O mane tai mama pasisodino ant keliu ir rimto pokalbio metu:) pranese, kad Senio Salcio nera. Matyt, nujaute, kad mano draugai irgi jau dideli ir gali kas nors tokia paspalti nelabai korektisai:) isduoti. Vos ne kaip koks pokalbis apie bites.:D
Įdomu, kaži kaip čia geriau-ar kad sužinotų šiaip iš kur nors, ar tiesiog tokio rimto pokalbio metu viską atskleisti... Man būtų baisiai sunku tą pasakyti :)
Rašyti komentarą