antradienis, vasario 09, 2010
Nugirstas pokalbis
Šiandien ryte važiuojant autobusu į darbą nugirdau paauglių (merginų) pokalbį. Šiek tiek plaukai pasišiaušė... Jau nekalbu apie jų žodyną - kas trečias žodis b..., n...., p... ir t.t., bet turinys tai mane lengvai šokiravo.
Esmė tokia - vieną iš merginų (tarkim Justę) draugai pasikvietė į Ozą praleisti laiko. Nežinau kodėl, bet mama Justės ten nebūtų išleidusi - Justė tai žinojo. Tad mergina žūt būt turėjo sugalvoti planą, kur ji tą vakarą "eis". Na, ir ji prikūrė mamai, kad viena draugė išvažiuoja į Londoną, todėl visi draugai renkasi pas ją atsisveikinti ir ji norinti ten eiti. Na, ir mama, paklaususi ar Justė padarė pamokas, ar suplovė indus, išleido (turbūt ramia širidimi) dukrą pas draugę. O toji, žinoma, nudūmė į Ozą...
Atrodo - nieko čia labai ypatingo. Bet man taip pasirodė bjauru vien tas Justės džiaugsmas, kaip ji gudriai apmulkino mamą ir ta intonacija bepasakojant draugei visą tą istoriją.
Aš tiesiog nebeįsivaizduoju kokie šiais laikais santykiai tėvų su vaikais? Kaip išlaikyti tuos santykius kuo artimesnius? Kaip žinoti, ką ištikrųjų veikia tavo vaikas kai išeina pro namų duris?
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
5 komentarai:
Na, as ne visai i tema, bet irgi apie paaugliu pokalbi. Nuejom i picerija. Ten suolai aukstom atkaltem, tai merginu veidu nesimato. Bet pokalbis toks: "As vel geografijos vadoveli pameciau." Darau isvada, kad mokines. Ir cia viena sako po kiek laiko: "As taip jauciu kaip as senstu". Po pauzes kita: "Zinok, kaip as Tave suprantu". Is koto isvirst galima...
Oi geras :)) tai ką tada man sakyt, kai jau į ketvirtą dešimtį įžengiau.. tubūt aš jau visai pasenau.... :))) Tik kažkodėl taip nesijaučiu.
Mano mama ta pati sake: kai tos paaugles TIKRAI pasens, tai senos nebesijaus.:D
ir man tas klausimas - kaip išlaikyti ryšį su vaikais neduoda ramybės. Kaip juos laikyti arčiau savęs, bet taip, kad jie jaustųsi laisvi? Ir kaip juos paleisti, bet būti ramiai, kad jie elgsis protingai?
Taip, Sigita, daug klausimų, kurių ir aš nė neįsivaizdavau, kol dar vaikų neturėjau. Atrodė, kad viskas yra daug paprasčiau. Bet, manau, kad anksčiau ir buvo viskas paprasčiau. Dabar visuomenė darosi kažkokia "iškrypusi". Duok Dieve, kad visi greičiau į protą ateitų. Iš pradžių taip buvo akcentuojamos vaikų teisės, dabar, galų gale, vis daugiau kas prabyla ir apie PAREIGAS. Manau, vaikus ir jų elgesį labai įtakoja visuomenė ir tikrai, labai svarbu, kad vaikui būtų pati svarbiausia tėvų nuomonė ir ryšys su tėvai. Linkiu sėkmės auklėjant :)
P.S.-nuostabio jūsų lėlės!!!
Rašyti komentarą