Pabaigos žodis

Nuo paskutinio įrašo praėjo bemaž pusė metų. Per tą laiką, labai daug galvojau, svarsčiau, mąsčiau, dvejojau. Deja, galų gale turiu priimti sprendimą ir jį skelbiu viešai - PABAIGA :) Priežastis yra ne viena, bet jas pasilieku sau.
Šio puslapio neuždarau, tai, ką parašiau per tuos metus, galite visada skaityti, naudotis, žiūrėti, tačiau naujų pranešimų vargu ar dar bus :)
Pabaigai, pritaikydama grupės Abba dainos, kurią lietuviškai sudainavo Keistuoliai, žodžius, noriu visiems, kurie buvo kartu, tari - AČIŪ, KAD SKAITĖT, MIELI DRAUGAI. Ir skiriu jums šią nuostabią dainą:



Galite sudainuoti kartu:

Vakaras ilgas ir nėr kur kitur pasidėt,
Širdis kaip žvaigždė begalėj visatos erdvėj.
Ir gėris kaip jūra širdy subanguos,
Banga gena bangą ir noris dainuot.
Aš laiminga labai, kad jūs ten, o aš taip arti.
Priedainis:
Tad sakom
Ačiū, kad žiūrėjot, mieli žiūrovai,
Mokslo ir menų žinovai,
Ponai darbininkai, bedarbiai
Ir daktarai, seimo nariai.
Dėkui ir jums, žemdirbiai ir žvejai,
Tad sakom
Ačiū, kad žiūrėjot,
Atleiskit, kas ne taip.

Ačiū siuvėjams, kad siūna vilnonius švarkus,
Mm jūreiviams - už tai, kad vaiko žuvelių pulkus.
Lakūnams dėkojam už paukščių dainas,
O kalviams - už mūsų laimingas dienas.
Mes dėkingi visi, kad dar sotūs, šiltai aprengti.

Priedainis:
Leiskit dar kartą
Jums padėkoti, mieli žiūrovai,
Jums palinkėti geriausios kloties metų,
Jus priglaust, apkabint, išbučiuot.

Kalėdų belaukiant

Šį vakarą namuose atidarėme "dailės būrelį". Tai buvo Gretos paršymas, kadangi ji labai nori lankyti tokį būrelį darželyje. Tačiau šiuo metu ji lanko šokius, kurie jai taip pat labai patinka. Tad nutarėme, kad dailės būrelį galime tiesiog namuose padaryti.
Kadangi ant nosies Kalėdos, pirmasis "dailės būrelio" darbelis buvo "šventinė girlianda".
Prikarpėme daug raudonų pirštinių ir kojinių, apipavidalinome flomasteriais bei vata ir suklijavome ant siūlo. Labai paprasta, o rezultatas visai smagus:

Rudens darbeliai

Gretos ežiukas

Aurimo besmegenis


Šiandien Aurimo mokyklos koridoriuje ant palangių mirga marga nuostabi darbelių paroda iš rudens gėrybių. Mane tokie darbeliai visuomet žavi. Negaliu atsistebėti tėvų kūrybingumu. Gaila, neturėjau fotoaparato, nes keletą mačiau labai vertų dėmesio-tai avytės iš kalafijorų (be galo nuostabios) ir mašina iš žalios cukinijos, o vietoj ratų svogūnų galvos. Žodžiu visi žiūrėjom ir negalėjom atsigėrėti.
Grįžus namo, Aurimas pareiškė, kad ir jis būtinai nori padaryti rudeninį darbelį. Na, o kadangi Aurimas nori, tai ir Greta neatsilieka. Gerai, kad kaip tik turėjau darbeliams tinkamų daržovių (ačiū Rimvydo mamai, kuri priaugina tokių gėrybių) :) Na, tik fantazijos gal šiek tiek pritrūkom, todė mūsų darbeliai gan paprasti.

Dekupažinis vazonėlis

Dar vasarą iš Rimvydo močiutės gavau nuostabią gėlę - jeronimą. Šios gėlės skleidžia stiprų, bet labai malonų kvapą. Jos padeda pašalinti nervinę įtampą, nuovargį, reguliuoja kraujagyslių veiklą, turi antibakterinių ir antivirusinių savybių. Ausies skausmą ir uždegimą galima numalšinti nuskynus jeronimo lapelį, jį suglamžius ir įdėjus į ausį.
Ši gėlė buvo numatyta auginti vaikų kambaryje, tad ir vazonėlį norėjau padaryti žaismingą. Na, kaip gavosi taip gavosi :)

Gimtadienio tortas tėčiui

Šiandien mūsų tėčio Rimvydo gimtadienis. Tad vakar turėjome paplušėti, nes nutarėme "iškepti" tortą.

TORTO RECEPTAS
Kiekvieną sluoksnį reikia kepti atskirai.
Gretos keptas sluoksnis:

Aurimo kepti sluoksniai:


Visus sluoksnius sulipdome ant vieno lapo, vieną virš kito ir gražiai iškerpame. Gale prilipdome kojelę, kad tortas galėtų stovėti. Štai ir viskas, tortas paruoštas.
SKANAUS!

Seniai praėjęs Gretos gimtadienis

(Šioje nuotraukoje galima įžiūrėti, ant baliono Gretos pačios užrašytą savo vardą)

Tik dabar, bežiūrėdama senas nuotraukas ir atradusi gerą straipsį Moteryje, prisiminiau, kad net neaprašiau Gretos 4-ojo gimtadienio, kuris buvo visai šaunus. Tiesa, sunkokai sekėsi, kol galų gale pavyko atšvęsti. Tikra Gretos gimimo data - rugpjūčio 21 d. Čia tokia data, kai dar visi mėgaujasi paskutinėmis vasaros atostogų dienomis ir neskuba grįžti namo. Tad mes, norėdami būti geranoriški, netrukdėme draugams baigti atostogauti ir nukėlėme šventimą viena savaite vėliau. Visus sukvietėme, šventę suplanavome ir še tau, kad nori-susirgo pirmiausia Aurimas, o po to ir Greta. Buvo labai netikėta, nes visgi dar buvo vasara. Tad teko gimtadienį dar kartą nukelti.
Na, bet galų gale, rugsėjo 5 dieną, sugužėjo svečiai ir gimtadienis įvyko!
Šį kartą gimtadienis vadinosi "Pliušinių žaisliukų fiesta".

Visi draugai į gimtadienį turėjo atsivesti po dar vieną savo draugą-pliušinį žaisliuką.

(Skelbimą darėme kartu su vaikais)
Žailiukai buvo reikalingi gimtadienio užduotims. Kelias aprašysiu.
1. Užrištomis akimis priklijuoti "pliušiniam" meškiukui ausytę:

2. Pasisodinus savo pliušinį draugą ant kupros kuo greičiau įveikti trasą:

3. Pasisodinus savo pliušinį draugą ant kelių išvynioti "siuntinį". Siuntinys buvo padarytas iš daug sluoksnių laikraščių. Kiekviename sluoksnyje paslėptas saldus siurprizas. Labiausiai pasisekė tam, kuris siuntinį vyniojo paskutinis, nes siurprizai kuo toliau, tuo darėsi didesni.

Už visas kitas užduotis taip pat buvo dalinami šiokie tokie prizai ar bent paguodos prizai. Tad nuskriaustų neliko nei vieno.
Visi smagiai prisišėlo, tačiau į gimtadienio pabaigą Greta pradėjo darytis kažkokia liūdna. Ėch... pamatavom - 38 temperatūra. Na, svarbu atšventėm :)

Nauja šeimos narė

Gimimo data: 2010 liepos 4 d.
Ženklas: vėžys.
Vardas: Micė.
Dabar net sunkiai beprisiminčiau, kas mus paskatino apsispręsti turėti katytę. Visada norėjom gyvūnėlio. Jau 4 metus auginam vėžlį Zuzį, tačiau norėjosi kažko meilesnio, prieraišesnio. Nusprendėme, kad įsigydami šuniuką per daug apsisunkintume save. Pagrindinė problema - vedžiojimas rytais. Dabar ir taip vos išverčiu vaikus iš lovos, o jei dar reiktų žadinti anksčiau, kad šunelį pavedžiotų, išvis neįsivaizduoju.
Na ir štai, lyg tyčia Rūgpienių kaimo katė Matilda liepos mėnesį atsivedė kačiukų. Viena iš jų ir buvo Micė. Vaikai per vasarą taip pamilo kačiukus, kad sunku buvo skirtis. Tad nusprendėme leisti katei mamai paauginti vaikelius ir tada vieną pasiimti.
Micė į Vilnių atvažiavo praeitą sekmadienį, kai buvo ta ypatinga data 10-10-10. Visą kelią katytė buvo labai rami. Kelis kartus sumiauksėjo, o po to susirangiusi miegojo. Atvykus į sostinę ir įėjusi į jai naujus namus puolė viską apžiūrinėti. Kai suprato, kad viskas čia OK, pradėjo jaustis kaip namuose.


Šiandien ketvirta diena, kaip Micė gyvena pas mus. Savo tualetu išmoko naudotis iš karto. Bandė kapstyti gėles tam reikalui, bet Rimvydo mama sugalvojo labai gerą išeitį:

Jau spėjom pastebėti, kad Micė labiausiai myli Rimvydą, nes per tas kelias dienas apdraskė jam ne tik rankas bet ir nosį, o naktį užlipusi ant lovos pradėjo laižyti veidą :)

Vaikai pridarė Micei "pelių" ir laksto su ja kai tik grįžta namo.
Nuotraukose beveik visur mieganti, nes nemiegančios neįmanoma nufotografuoti. Dar neišmoko pozuoti, yra labai judri. Arba būna taip vaikų nuvaikyta, kad sėdėdama užmiega.
Turiu pasidžiaugti, kad katytė labai meili-vos tik ištiesi ranką paglostyti, iškart spraudžia po ranka snukelį, sukinėjasi, glaustosi ir murkia murkia murkia. O štai būtent dabar susirangė man ant kelių ir snaudžia.
Vaikai, be abejo, labai Micę myli. Daug kalbam kaip su ja reikia elgtis, ką galima daryti,ko negalima. Kol kas viskas kuo puikiausiai. Labai tikiuos, kad ir toliau taip bus.

RUGSĖJIS

Sveiki visi sulaukę rugsėjo! Labiausiai sveikinu pirmokus ir jų tėvelius :) Nuostabų gavau sveikinimą iš Aurimo buvusio grupioko mamos Linos, tad juo noriu pasidalinti su visais:

Rodos, nieko neįvyko,
O įvyko šitiek daug,
Tu nuo šio saulėto ryto
Jau pirmokas, bręsk ir auk.
Knygos, skaičiai ir raidelės
Tavęs laukia ant suolų.
Mokslo duonos paragavęs
Tapki dideliu žmogum!

Tikrai, rodos nieko neįvyko, o čia jau ir pirma klasė. Na, bet pamažu jau atlėgsta jaudulys, kuris rugsėjo 1-mą dieną buvo užvaldęs daugumos pirmokų tėvelius. Bet tikrai ne pačius pirmokus! Ir pamažu pamažu įsivažiuosime į najo gyvenimo naują ritmą.
Na, o čia gražiausios rugsėjo 1-osios akimirkos:
Direktorės žodis-pasirodymas su mokiniais:

Užsienio reikalų ministro sveikinimas mūsų mokyklai:

Aurimas su klasiokais:

Klasėje su mokytoja:

Direktorė teikia Pirmoko pasą:


Sėkmės tampant DIDELIAIS ŽMONĖMIS!

Įspūdingiausios vasaros akimirkos_SODYBA

Vakar aprašiau ĮSIMINTINIAUSIAS vasaros akimirkas, šiandien aprašysiu ĮSPŪDINGIAUSIAS.
Būnant Pakruojyje, senelis pažadėjo vieną dieną mus nuvežti pasijodinėti arkliuku. Na, aš taip ir įsivaizdavau, kad važiuosime į kažkokias arklides, kur ratuku pajosime ant arkliuko. O pasirodo, patekome į dar vieną rojaus kampelį, kurį žmonės (keturių asmenų šeima) susikūrė patys savo malonumui.
Tą dieną, kai ten nuvykome, buvo be galo karšta. Buvo viena iš tų dienų, kai temperatūra buvo gerokai virš 30. Bet ten nuvažiavus-neįtikėtina, buvo vėsu! Ir taip buvo todėl, kad ten daug ąžuolų. Pasirodo ąžuolai sugeria karštį ir skleidžia vėsą. Ne veltui mūsų senoliai taip gerbė šiuos medžius.
O sodybos šeimininkai tvirtas ąžuolų šakas dar ir atrakcijoms išnaudojo:


Kam neužteko ąžuolų skliedžiamos vėsos, tas galėjo atsigaivinti tvenkinyje, apsodintame nuostabiais gėlynais:

Sodybos aplinkai aprašyti neturiu žodžių:



Na, o viduje ne tik interjeras užgniaužia kvapą:


bet ir paties šeimininko įrengtas sendaikčių muziejus:



ir paties šeimininko pagaminti ąžuoliniai baldai:

Tai tiek apie aplinką. Bet nepamirškime, ko mes čia atvažiavome - pajodinėti arkliuku! Šeimininkų dukra turi nuostabų augintinį ponį vardu Poli:

Visiems norintiems pajodinėti buvo išdalinti jojimo šalmai.


Pasirodo, šalmas tinka ne tik jojimui:

O joti išbandė visi-ir maži, ir dideli:


Sodybos šeimininkai-be galo vaišingi ir malonūs žmonės, čia būna, tvarkosi, ilsisi tik po darbo. Visas šis grožis-penkių metų triūsas. AČIŪ jiems, už nuostabiai praleistą dieną.

Perlas

Šiandien sūnus tokį perlą "suskėlė", kad negaliu nepasidalinti. Taigi:
Pastaruoju metu labai daug su vaikais kalbame apie maisto svarbą, nes Aurimas labai išrankus-tai to nevalgo, tai ano nemėgsta, tai jam išvis neskanu. Tad aš jam aiškinu, kaip svarbu valgyti įvairų maistą. Pasakoju, kad nepankamai ar nepilnavertį maistą valgant žmogaus organizmas nusilpsta ir žmogus gali nualpti. Kažkada net išėjo tokia šneka, kad iš bado žmogus gali ir numirti. Greta taip pat labai susidomėjusi šia tema ir vis man paantrina, kad reikia valgyti ir valgyti viską.
Šiandien, jau berods pamiršę tas kalbas, ruošiamės į lauką ir kalbam apie artėjančius mokslo metus. Aurimas su džiaugsmu ir klausia: "Mama, o poryt jau į mokykla????" Sakau: "Taip. Poryt jau rugsėjo 1-oji!" Tuomet Aurimas puola man į glėbį, stipriai apkabina ir sako: "MAMA, AČIŪ, KAD TU MANE MAITINAI IR NELEIDAI NUMIRTI IKI RUGSĖJO RUGĖJO 1-OS!"