Nauja šeimos narė

Gimimo data: 2010 liepos 4 d.
Ženklas: vėžys.
Vardas: Micė.
Dabar net sunkiai beprisiminčiau, kas mus paskatino apsispręsti turėti katytę. Visada norėjom gyvūnėlio. Jau 4 metus auginam vėžlį Zuzį, tačiau norėjosi kažko meilesnio, prieraišesnio. Nusprendėme, kad įsigydami šuniuką per daug apsisunkintume save. Pagrindinė problema - vedžiojimas rytais. Dabar ir taip vos išverčiu vaikus iš lovos, o jei dar reiktų žadinti anksčiau, kad šunelį pavedžiotų, išvis neįsivaizduoju.
Na ir štai, lyg tyčia Rūgpienių kaimo katė Matilda liepos mėnesį atsivedė kačiukų. Viena iš jų ir buvo Micė. Vaikai per vasarą taip pamilo kačiukus, kad sunku buvo skirtis. Tad nusprendėme leisti katei mamai paauginti vaikelius ir tada vieną pasiimti.
Micė į Vilnių atvažiavo praeitą sekmadienį, kai buvo ta ypatinga data 10-10-10. Visą kelią katytė buvo labai rami. Kelis kartus sumiauksėjo, o po to susirangiusi miegojo. Atvykus į sostinę ir įėjusi į jai naujus namus puolė viską apžiūrinėti. Kai suprato, kad viskas čia OK, pradėjo jaustis kaip namuose.


Šiandien ketvirta diena, kaip Micė gyvena pas mus. Savo tualetu išmoko naudotis iš karto. Bandė kapstyti gėles tam reikalui, bet Rimvydo mama sugalvojo labai gerą išeitį:

Jau spėjom pastebėti, kad Micė labiausiai myli Rimvydą, nes per tas kelias dienas apdraskė jam ne tik rankas bet ir nosį, o naktį užlipusi ant lovos pradėjo laižyti veidą :)

Vaikai pridarė Micei "pelių" ir laksto su ja kai tik grįžta namo.
Nuotraukose beveik visur mieganti, nes nemiegančios neįmanoma nufotografuoti. Dar neišmoko pozuoti, yra labai judri. Arba būna taip vaikų nuvaikyta, kad sėdėdama užmiega.
Turiu pasidžiaugti, kad katytė labai meili-vos tik ištiesi ranką paglostyti, iškart spraudžia po ranka snukelį, sukinėjasi, glaustosi ir murkia murkia murkia. O štai būtent dabar susirangė man ant kelių ir snaudžia.
Vaikai, be abejo, labai Micę myli. Daug kalbam kaip su ja reikia elgtis, ką galima daryti,ko negalima. Kol kas viskas kuo puikiausiai. Labai tikiuos, kad ir toliau taip bus.