Liūdna istorija apie Tapsių-Kuką

Turėjo Aurimas meškiuką, vardu Tapsius-Kukas. Tas meškiukas buvo be galo geras Aurimuko draugas - eidavo jie visur kartu, kalbėdavosi, dalindavosi paslaptimis. Meškiukui Aurimas net namelį buvo pastatęs.
Štai vieną dieną išėjo Aurimukas su Tapsiumi į mišką žibuoklių rinkti. Pririnko visą gražią puokštelę ir šiaip mišku pasigėrėjo - genelį ir šarką sutiko, kankorėžius rinko, pagaliukus mėtė.
Namo Aurimas grįžo gan vėlai, užsiėmė kažkokiais darbeliais, o Tapsių laikinai pamiršo. Vakare kažkodėl ilgai negalėjo užmigti. O kai prabudo ryte, pirmieji žodžiai buvo: "Niekaip negaliu prisiminti kur mano meškiukas...". Tačiau reikėjo skubintis į darželį ir laiko ieškoti Tapsiaus nebuvo.
Meškiuko bandžiau ieškoti aš. Aurimas kartais paslėpdavo jį kokiame nors stalčiuje ar spintelėje. Deja, jo tikrai niekur nebuvo :(
Kai grįžo Aurimas, kartu pabandėme prisiminti kada jis paskutinį kartą turėjo Tapsių-Kuką. Pasirodo tikrai - miške. Taigi, pavalgėme vakarienę ir leidomės į kelionę ieškoti numylėtinio. Apėjome tas vietas, kuriose galėjo būti meškiukas, bet jo nė kvapo jau nebuvo. Net į darželį nuėjome paklausti gal vaikai rado, bet ir ten apie meškiuką niekas nežinojo.
Nežinau kaip Aurimui, bet man to meškiuko taip gaila! Matydavau juos taip gražiai žaidžiant...
Dabar nupirkom kitą meškiuką. Aurimas iš karto pradėjo su juo kalbėti. Bet man prie naujo meškiuko reikės priprasti :/