Kitomis dienomis, kai tik Aurimas grįždavo iš darželio, iškart sudiktuodavo man visą sąrašą ko jam reikia: folijos, cukraus, vandens, acto, vilnonio siūlo, sodos, skalbimo miltelių, kiaušinio ir t.t.t.t.t. Tad ir namuose auginom cukraus kristalus ant folijos, darėm vulkaną iš skalbimo miltelių ir acto, stebėjom kaip skleidžiasi popierinės lelijos žiedas padėjus jį ant vandens ir, galų gale radę pipirnės sėklų, stebėjome kaip jos sudygsta ir auga.
Paskui dar prisiminėm, kad turim puikią knygelę "Žaisdami mokomės". Tad dar iš jos visokiausius bandymus darėm.
Štai taip atrodė stendas darželyje su vaikų eksperimentais:
Tiesa, šiandien, vos man įžengus pro duris, Aurimas pradėjo berti it žirnius: "Mama, o mes turim mielių? Aš jau susiradau druską, miltus ir cukrų. Tik mielių trūksta". Pasirodo jis sugalvojo padaryti dar vieną "eksperimentą" - iškepti duoną!!! Ir čia tai jau tikrai būtų eksperimentas, nes nesu to dariusi. Bet viduryje savaitės kažkaip nesirįžau tokio eksperimento imtis :)
14 komentarų:
Saunuoliai!
Aga :) Šiandien grįžusi radau naują Aurimo eksperimentą - telefoną iš vienkartinių stiklinių sujungtų su siūlu :)
Tikrai šauni knyga! Sugalvojau įsigyti, tik niekaip nerandu knygupastoges el. pašto adreso...
Galiu pasiūlyti nebent atsišviesti šią knygą :)
betgi kažkaip turėtų būti galima ir knygupastogei parašyti...:)
Gerb. Anonimiškas, :)
pabandžiau pažiūrinėti kaip tai knygupastogei parašyti, ten nurodyta nebent prisiregistruoti ir nusiųsti asmeninę žinutę. Siūlyčiau pabandyti.
prisiregistravau, bet nerandu, kokiu adresu asmeninę žinutę siųsti:)...
Anonimiškas, o nenorite prisistayti, labai smalsu, su kuo aš čia bendrauju :)))
Prisiregistravus sena.lt, reikia prisijungti ir tada iškarto papuolate į savo žinučių dėžutę. Arba kairėje pusėje žemiau yra "Mano profilis" "Žinutės". Tada atsiranda langas "Asmeninės žinutės". Spausti "Rašyti žinutę" ir iš sąrašo pasirinkti kam rašyti. Sąraše yra ir knygupastoge. Ir tikėkiktės sulaukti atsakymo ;)
Labai ačiū už išsamią info:). Kristina.
Prašau, Kristina, malonu susipažinti :)
Malonu:). Auginam sūnų, kuris, panašu, anksčiau ar vėliau turėtų mėgti eksperimentus:).
Taip, tikrai, berniukui turėtų būti ypatinai įdomu. Jau man-mergaitei, vaikystėje labai patiko ši knyga, tai ką kalbėti apie berniukus.
Sėkmės eksperimentuojant! :)
gaila, aš tokios knygos neturėjau:)...ačiū;)
Taigi taigi, nežinau ar jau labai pavėlavau su užprašytu duonos receptu, bet bandysiu užrašyti iš galvos, kaip ką reikia ten daryti. Šiai ruginei duonai neturint raugo prireiks 4 dienų ir tada jau galėsit ragauti savo pirmojo ruginio blyno (kuris man neprisvilo :) ).
Tad pradedam: imam stiklinę ruginių miltų ir pusę stiklinės kiek šiltesnio nei kambario temperatūros vandens ir aukštam inde užmaišom tokią geros grietinės tirštumo tyrelę. Galima įdėti cukraus šaukštelį dėl rūgimo. Tuomet šitą daiktą dedam kur nors šiltai ir uždengiam kokia drobele. Laikysim tris dienas, todėl kasdien su meile pažiūrim, kas ten darosi, pamaišom, jei pernelyg sutirštėja ar suskystėja įpilam/įberiam šiek tiek vandens/miltų, kad būtų tokia tyrė. Antrą trečią dieną jau matysim, kad ten yra tokių burbuliukų - vadinasi, viskas vyksta pagal planą. Jei trečią dieną grįžtam iš darbo vos vilkdami kojas, ar turim įdomesnių užsiėmimų ir duonos nepradedam minkyti, raugą dedam į šaldytuvą (ten galima kasdien pamaišant laikyti apie 7 dienas) ir laukiam įkvėpimo.
Kai įkvėpimas mus aplanko, imam raugą, pilam į dubenį, pridedam dvi stiklines ruginių miltų, nedidelę stiklinaitę vandens, 20-30 g mielių (jei sausos, tai paruoštų, kaip parašyta)ir užmaišom tešlą. Tada vėl uždengę skepeta kildinam tą tešlą 12 val. (man visad gaunasi laikyt daugiau, nes iš vakaro užmaišius, iš ryto kažkaip neprisiverčiu kept, tad laikau, kiek išeina :) Nepamirštam, kad tešlą kils, tad inde paliekam vietos, kad nereikėtų duonos nusikrapštyt nuo stalviršio ar dar blogiau - grindų ;) Man iškyla ne kaži kiek, bet užtenka.
Tada kai jau praeina tas 12 val. imam dar 2 stiklines ruginių miltų (galima ir kvietinių, bet niekad nebandžiau maišyti). Tiesa prieš tai į pakilusią tešlą maišom žiupsnį druskos, saują kmynų ir kitų gėrybių, kuriomis norim praturtinti duoną. Man geriausiai gaunasi tas dvi stiklines miltų pilt iškart ant stalo, tešlą krėst ant viršaus ir taip minkyti, formuoti kepaliuką. Kai jis jau visas gražus ir išglostytas, padedam dar šiltai kokioms 3 valandoms ir leidžiam dar kartą pakilti. Tuomet subadom viršų, į skardą pilam avižinių dribsnių, miltų ar kokių kitų plokščių kruopų, kad kepant nekibtų prie skardos. Šaunam į iš anksto įkaitintą iki 170 - 190 laipsnių orkaitę ir kepam kiek reikia (valandą - dvi, tikrinam ar iškepė įkišdami pagaliuką). Mano orkaitė elektrinė, todėl labai išsausina plutą iškart ir ji sutrūksta. Kad būtų drėgniau į orkaitę kišu po skarda dar vandens dubenį.
Tada kai duona iškepusi, traukiam lauk ir vyniojam į drėgną rankšluostį (galima dar kišt į maišelį) ir palaikom kelias valandas ar per naktį. Tada duona bus minkšta ir skani.
Tai va toks ilgas procesas, nors ir ne toks sudėtingas, kaip pradžioj atrodo :) Su trupučiu kantrybės ir meilės valgysit savo pačių skaniausią duoną. Linkėjimai ir sėkmės virtuviniuose eksperimentuose.
Rašyti komentarą