Kadangi turime namuose Jonuką (Aurimo krikšto vardas), tad Jonines būtinai švenčiame.
Jau kelis metus iš eilės važiuodavome į Verkių parką, nes ten kasmet vyksta nuostabi šventė su visomis gražiomis lietuviškomis tradicijomis. Šiemet, deja, kelios nepalankios aplinkybės sutrukdė ten nuvykti. Pirma-tai tikrai bjaurus lietingas oras, antra-taigi sirgom visi trys (tik Rimvydas ne).
Na, bet nutarėm nosies nenukabinti ir kaip reikiant namuose atšvęsti.
Visų pirma tai gerokai "pabrowsinau" internete, pasigilinau į lietuviškas tradicijas, kad žinočiau ką šeimynai papasakoti ir ką gero vakare nuveikti.
Taigi, pagrindinis Joninių užsiėmimas-kupoliavimas, t.y. visokiausių žolelių rinkimas. Joninių naktis yra stebuklinga, todėl ir žolelės su ypatingomis galiomis. Tačiau, dėl anksčiau minėtų aplinkybių šitos užduoties įvykdyti negalėjome, todėl tiesiog nupirkau rugiagėlių iš "bobučių".
Bet ir su jomis puikiausiai apsiėjome. Nusipynėme nuostabius vainikus,
Pagal tradicijas vainikus reikia mėtyti ant kupolio. Mėtoma tam, kad sužinotum po kelių metų ištekėsi (tiek, kiek kartų užmeti). Tai paprastai daro merginos. Na, bet šio prietaro mes nesilaikėm, tiesiog mėtėm :) Kupoliu pavertėme mano draceną :D Buvo smagu.
Vietoj Joninių laužo užsidegėme daug žvakučių:
Klausėmės V. Povilionienės atliekamų liaudies dainų, šokom su vaikais ratelius ir polkutes. Žodžiu, pašėlom kaip reikiant.
O paparčio žiedo ieškojom tiesiog tarp namuose žydinčių gėlių :D
O vakare atrakcijai planove paleisti į dangų žibintą (čia vietoj vainiko į upę). Tačiau dėl lietaus to padaryti neišėjo. Bet vis gi paleidome žibintą su savo norais ir svajonėmis kitą vakarą.
Belieka laukti, kada tie norai išsipildys :)
7 komentarai:
Šaunuoliai! Smagu ir įdomu buvo skaityti. :)
p.s. o iš ko ir kaip ten tas žibintas padarytas, kurį į dangų paleidote?
Angelo mama, malonu, kad skaitote :) Ir ačiū už komplimentus.
O tokį žibintą galima nusipirkti dabar jau praktištai bet kur. Net Maximoj mačioj po ~7 Lt. Tokiose parduotuvėse kaip balionų šalis jie brangesni, bet yra visokių dydžių ir spalvų ;) Sėkmės!
Smagu skaityti, kad nekreipiant dėmesio į ligas ir blogą orą mokate pasidaryti gražią šventę. Daugelis tokiu atveju turbūt sėdėtų namie suraukę nosis :)
Na, Egle, aš mat tokia esu, kad vietoj nenustygstu :D Todėl reikėjo kažko prisigalvoti, nes jau tos ligos atsibodo ir be to pavydas-visi sveiki švenčia, o mes ką, sergam, tai jau nieko negalim? Nieko panašaus! :)
oi kaip smagiai! Šaunuoliai, kad nepaisant visų trukdžių pasidarėte šventę, gal net geresnę nei parke, kur visi sulijo :)
Ačiū, Ligita :) Tikrai-bent jau nesulijom :D
Gerai, kai seimyna jau tokia, kad pasi'brows'intu pasakojimu klausosi.:) Mano dama tai tik pultu visas zvakes uzpust (paskui jas reiktu vel uzdegt, vel uzpust ir taip be galo) ir butu laaaabai suzaveta zibintu. Man ir paciai tie zibintai patinka, bet kazkaip niekad nepirkom ir neleidom.
Rašyti komentarą