Įsimintiniausios vasaros akimirkos

Štai ir baigėsi gražuolė vasarėlė... Liūdna kažkaip, trupmoka tokia buvo. Na, bet ir per tą trumpą laiką kažką įdomaus nuveikėme. Pabandysiu prisiminti ir atpasakoti.
Vasaros maudynių sezoną atidarėme birželio 11-tą dieną, kuomet su Ieva ir jos pupuliukais nutarėm nulėkti prie ežero. Pirmiausiai nuvažiavome prie Salotės ežero, bet ten ilgam neapsistojome, nes žmonių buvo kaip per patį įkarštį Palangoje. Tuomet patraukėme prie Gilužio ežero, kur laiką praleidom kuo puikiausiai:

Rimtai išsimaudė tik Greta, kai kurie kiti tik pabraidė. Visgi birželio mėnesį orai dar nebuvo pakankamai įkaitę.
Na, bet neapsiribosime tik maudynėmis. Vasara toks metas, kad galima prisigalvoti ir daugybę kitokių pramogų, kaip antai su šaunia kompanija leisti didžiulius spalvotus burbulus Verkių parke:


arba švęsti draugės gimtadienį gamtoje:

Bet tai tik kelios malonios akimirkos, prasiblaškymui po darbo savaitės. O tikrosios atostogos su įsimintiniausi įspūdžiais prasidėjo tada, kai išvažiavome iš Vilniaus ir atsipalaidavome nuo kasdieninių darbų ir rūpesčių.
Jau pačią pirmą dieną atvykus į Rugpienių kaimą vaikai pajuto, kad prasidėjo ATOSTOGOS:

Net mūsų vėžlys taip atsipalaidavo, kad pradėjo rodyti pačius neįkinamiausius triukus:

Mes, savo ruožtu, taip pat gerai atsipalaidavome:

Tačiau Rūgpienių kaime ilgai neužsibovome, nes buvome rezervavę gyvenamą plotą pajūryje, tad kitą rytą išvykome į jau pernai atrastą rojaus kampelį-Kunigiškes. Tačiau paradoksas-vaikai dar būdami Vilniuje vos ne kasdien klausinėjo-ar šiemet važiuosime į Kunigiškes, o kai atvažiavome, pirmas klausimas buvo kada grįšim į Pakruojį... Na, bet kai pamatė jūrą ir smėlį, suprato, kad ir čia labai gera:


Aurimas šiais metais pastatė ypač daug įdomių statinių:



Greta daug maudėsi, o kai buvome namuose, padėjo man šeiminikauti:


Ne vien sėdėjome Kunigiškėse, šiek tiek ir važinėjome. Buvome Palangoje:

Lankėmės delfinariume:

Pramogavome "Pas Juozą":


Deja, nors ir nemažai pramogavome, maudėmės, mėgavomės saule ir jūra, tos atostogos pajūryje taip gretai baigėsi, kad atrodė tarsi trumputis sapnas... Gal todėl, kad važiavome praėjus vos kelioms dienoms po darbo ir nespėjome atsipalaiduoti ir atsijungti nuo darbų... O gal todėl, kad tikrai penkios dienos prie jūros per mažai?..
TAČIAU reikia bent pasidžiaugti, kad vis dėlto tai dar nebuvo atostogų pabaiga! Labai gerai toliau laiką leidome vėl grįžę į Rūgpienių kaimą! Vaikams ten išvis rojus. Jie daro ką nori, niekieno nevaržomi:. Maudosi lauko baseine:

Mokosi babos profesijos:

Žvejoja:

Ir netgi mokosi groti pas patį nuostabiausią orkestro vadovą Vytautą (Rimvydo dėdę):





Ir čia dar ne viskas..... Tiesiog sunku sutalpinti visus vasaros (kad ir kokia ji trumpa bebūtų) įspūdžius į vieną pranešimą. Juolab, kad liko keli tokie dalykai, kuriems noriu skirti ypatingą dėmesį: tai apsilankymas vienoje nuostabioje sodyboje; kelionė į Rundalę ir, žinoma, vasaros darbeliai (vaikų ir ne tik).